Dėka TPIC „Mūsų namai” bendradarbiavimo su kolegomis iš Latvijos, gavome specialią kryptį – internetinius balso pokalbius su psichologais. Tikimės, kad šie pokalbiai bus nuolatiniai, o jų rezultatus skelbsime reguliariai. Šiandien kalbamės su Skalbeso krizių centro direktoriumi Raivo Vilciansu ir Latvijos paramos nusikaltimų aukoms skambučio vadove Santa Laimina.
Mūsų pokalbio tema – „Kaip suteikti savo emocinę pagalbą sunkiu laikotarpiu”.
Pokalbį norėtume pradėti nuo MENTALINĖS (PSICHOLOGINĖS) SVEIKATOS svarbos. Psichikos sveikatą galite įsivaizduoti kaip laivą, kuriuo visi plaukiame. Kai kurie galbūt gyvenime nesusidūrė su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, galbūt nepajuto šio laivo siūbavimo. Kai kurie su tuo susidūrė, bet patys išgyveno šį išbandymą. O kai kas susidūrė su situacija, kai jiems tikrai reikėjo rimtos paramos ir pagalbos, kad pagerėtų jų psichikos sveikata, nes jie patyrė prievartą arba buvo tokios būsenos, kai kėlė pavojų sau (polinkis į suicidą).
Kad suprastume psichikos sveikatos svarbą, galime pasitelkti metaforą: Jei mums lūžo koja, būtinai einame pas gydytoją. Į psichikos sveikatos problemas turime žiūrėti taip pat rimtai.
Labai svarbus psichikos sveikatos gerinimo aspektas yra asmeninės erdvės ribų laikymasis: tiek savo, tiek kitų ribų laikymasis.
Sunkiose situacijose svarbu gebėti ieškoti išteklių savyje, gebėti pažvelgti į save ir suprasti, kokių išteklių turime. Labai svarbu išmokti, kad nesėkmių buvimas gyvenime yra normalus gyvenimo procesas, tai tam tikras gyvenimo ciklas. Dėl nesėkmių buvimo niekas netampa blogesnis, todėl turime išmokti jas priimti ir net pamilti. Tik remdamiesi jų priėmimu galime imtis veiksmų, kurie ateityje gali pakeisti mūsų gyvenimo ciklą, sumažinti pasikartojančių nesėkmių tikimybę arba mus paruošti.
Atskirai patirti nesėkmę yra daug sunkiau. Svarbu jaustis bendruomenės (grupės), kuri patiria tą pačią problemą (tragediją), dalimi ir išmokti ją priimti. Priimti nereiškia susitaikyti su ja. Turime suprasti, kad galime jas išspręsti, turime pakeisti savo suvokimą į pozityvesnį. Svarbiausia suprasti, kad nesame vieni. Tai suteikia mums jėgų.
PSICHIKOS SVEIKATA priklauso nuo geros savijautos. Geros savijautos būsena – tai būsena, kai žmogus suvokia savo galimybes, gali susidoroti su gyvenimo keliamais stresais, produktyviai dirbti ir prisidėti prie savo bendruomenės. Tokio tikslo galima pasiekti gerinant psichikos sveikatą.
Iš ko susideda psichikos sveikata, kaip ji kuriama?
Gerovę sudaro šie veiksniai:
- Faktoriai, kuriems negalite daryti įtakos. Pavyzdžiui, situacija šalyje (daug traumuojančių išgyvenimų).
- Veiksniai, kuriems galite daryti įtaką, yra nepatenkinti poreikiai. Mažindami nepatenkintus poreikius (t. y. juos tenkindami), mažiname psichikos sveikatos sutrikimų riziką.
Psichikos sveikata labai priklauso nuo fizinės.
Kokių veiksmų galime imtis, kad pagerintume savo fizinę sveikatą ir sumažintume jos poveikį psichikos sveikatai? Pavyzdžiui, laiku patenkinti savo fiziologinius poreikius: į tualetą eiti ne tada, kai galime, o tada, kai reikia, laiku valgyti, laiku ilsėtis ir t. t.
Faktoriai, kurie taip pat gali turėti įtakos fizinei sveikatai:
- nesveikas maistas ar nesaikingas valgymas;
- nepakankamas vandens suvartojimas;
- nepakankamas miegas arba miego sutrikimai.
Esant ilgalaikiams sutrikimams, organizmo jėgos susilpnėja ir atsiranda perdegimas. O tai yra labai rimta problema, nes labai paveikia mūsų psichinę ir moralinę būseną. Nebūna geros psichinės sveikatos be fizinės sveikatos. Todėl pirmiausia reikia labai rūpintis savo sveikata, savo kūnu. „Mano kūnas yra mano šventykla”.
Fizinei sveikatai pagerinti lengva atlikti šiuos veiksmus:
- pasivaikščiojimai;
- meditacija;
- malonus ir aktyvus poilsis;
- taisyklingo kvėpavimo pratimai;
- įkvepia malonius kvapus (aromatinius aliejus);
- atpalaiduojančios vonios su kvapniomis žvakėmis.
PATARIMAS: Kai patiriate stresą, naudinga įkvėpti mėgstamo kvapo (aliejaus, kvepalų, kvapiosios apyrankės ir pan.), kurį patogu nešiotis.
Taip pat naudinga atlikti emocinį darbą:
- patogus bendravimas, darbas;
- vesti pokalbį su savimi: klausti, kaip jaučiuosi; kaip jaučiuosi apie save; nesikoncentruoti į tai, koks esu blogas, bet priimti save tokį, koks esu.
PATARIMAS: Rasti vieną dalyką, už kurį šią dieną esu dėkingas; Suprasti, ką dabar sako mano kritikas, ir jį „pašalinti”; Savarankiškai dirbti su emocijomis (dienos pabaigoje įvardyti vieną teigiamą emociją, atsakyti į klausimą: kodėl ją patiriu? Taip pat vieną neigiamą emociją).
Taip pat galite leisti sau išreikšti savo emocijas: liūdėti ir verkti.
Mąstymo tvarka – fizinių ir emocinių poreikių užtikrinimas. Siekiant pagerinti savo emocinę būseną, reikia veiksmų aiškumo, kurį suteikia dienos planavimas. Net bendravimą su šeima ir draugais geriau planuoti: tai sukuria nuspėjamumą, užtikrina psichinę pusiausvyrą.
Turėtume daryti bent jau tai, kas, mūsų manymu, yra harmoninga, ką galime paveikti:
- sutvarkyti namus;
- klausytis mėgstamos muzikos;
- žiūrėkite gerus filmus;
- skaitykite mėgstamas knygas.
PATARIMAS: Patartina gauti teigiamos informacijos (ypač prieš miegą), nežiūrėti ir nesiklausyti neigiamos informacijos; nežiūrėti neigiamų filmų. Priešingu atveju, įsisukę į destruktyvių veiksmų ratą, įsisuksime į spiralę ir gausime vis blogesnę emocinę būseną.
Bendravimas su artimaisiais, draugais ir kolegomis yra labai svarbus. Gera turėti bendrų poreikių ir interesų. Kiekvienas žmogus turi kažką skirtingo: religiją; dvasingumą; kitus pomėgius. Tavo kontekste tai yra bendra laisvos Baltarusijos idėja.
Turite suprasti, kad kiekvienas iš mūsų šiuo metu negali visko pakeisti, turite su tuo susitaikyti ir nepergyventi dėl to. Leisti sau tam tikrą emocinį išsilaisvinimą. Priimti, kad visos emocijų apraiškos tam tikroje situacijoje yra normali reakcija nenormalioje situacijoje. Svarbiausia – rūpintis savimi ir kitais.
